„Matosi, kad vienintelis (bankų – BNS) sektorius yra apmokestinamas ir ne vieną kartą. Nes yra papildomas pelno mokestis ir dabar naujos diskusijos dėl laikino (mokesčio – BNS) padarymo nuolatiniu, ką mes vertiname kaip naują mokestį, nes jį reikėtų derinti su Europos Centriniu Banku – visai naujas procesas“, – LRT radijui pirmadienį sakė E. Čipkutė.
Jos teigimu, kasmetinės diskusijos apie mokesčių pakeitimus Lietuvos investicinę aplinką daro neprognozuojamą.
„Jau darosi kaip ir tendencija, kad kasmet turime diskusiją apie kažkokį mokesčio pratęsimą arba naujo mokesčio uždėjimą, ir investuotojams darosi neprognozuojama investicinė aplinka, ką savo atžvilgiu jie vertina kaip politinį nestabilumą“, – kalbėjo E. Čipkutė.
„Investuotojai, kai žiūri į savo pelną, jie žiūri ne tik į ekonominio ciklo piką, bet ir tuomet, kai yra nuostolių. Ciklo piko metu gaunamas pelnas naudojamas nuostoliams ciklo apačioje padengti. Ir šitoje perspektyvoje jiems kyla klausimas, kas bus, kai bus nuostoliai ir (...) kaip vertinti tą jurisdikciją, ar ilguoju laikotarpiu ji vis dar patraukli“, – kalbėjo LBA prezidentė.
Vėliau E. Čipkutė BNS teigė, kad bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30 proc. – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. eurų sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad 2026–2027 metais dabartinis solidarumo mokesčio modelis jau nebegeneruotų papildomų pajamų: „Jeigu būtų politinė diskusija, ar reikia bankus apmokestinti, tai turbūt reikėtų iš esmės keisti mokesčio dizainą arba ieškoti kitų sprendimų.“
Anot jo, pratęsus laikiną bankų solidarumo įnašą kitiems metams ir „nekeičiant parametrų“ jo būtų galima surinkti maždaug 50–70 mln. eurų.
„Surenkama lėšų suma mažėja, dėl to, kad (...) palūkanų normos mažės. Taip pat matome, kad nors pakankamai inertiškai, vis daugiau indėlininkų renkasi terminuotus indėlius ir už juos gauna palūkanas – tai irgi mažina bankų pelną“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Krėpšta.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad diskusija dėl solidarumo mokesčio pratęsimo gali vykti, tačiau pabrėžė, kad papildomam gynybos finansavimui vis tiek reikalingi tvarūs šaltiniai.
„Buvo prognozuojama, kad per dvejus metus išnyks tiesiog ta pati (solidarumo mokesčio bazė – BNS) bazė ir nebeliks galimybės gauti iš to perviršio pajamų. (...) Gali būti, kad ta bazė kažkiek išliks ir po kitų metų, kai gegužės ar birželio mėnesiais baigiasi galiojimas (mokesčio – BNS), tie poreikiai matosi, kad yra“, – LRT radijui sakė M. Lingė.
„Įnašas kaip ir buvo laikinas, gali ir toliau būti laikinas, tik tas laikinumas gali apsibrėžti tam tikrame laike“, – pridūrė jis.
Ekonomistas Romas Lazutka palaiko siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, tačiau, pasak jo, būtų geriau „sukonstruoti“ progresinį pelno mokestį, kuris būtų taikomas ne tik bankų sektoriui.
„Tuomet nebūtų argumentų, kodėl tik vienas sektorius (apmokestinamas – BNS). (...) Atsižvelgiant į Lietuvos bankinę rinką, būtų verta konstruoti tokį mokestį, kuris būtų pastovus, bet jis leistų apmokestinti tokius viršpelnius, kurie susidaro nebūtinai ypatingomis sąlygomis“, – LRT radijui sakė R. Lazutka.
Seimo opozicinių frakcijų atstovai ketvirtadienį įregistravo pasiūlymą neribotam laikui pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą.
Valdantieji iš pradžių buvo prieš tokią idėją, tačiau pastaruoju metu neatmetė tokios galimybės, pratęsiant jį bent vieneriems metams.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
